Pastaruoju metu labai išpopuliarėjo protarpinis badavimas, kai badavimo ir valgymo laikotarpiai keičiasi cikliškai. Jis ne tik tapo „madingiausiu” 2019 m. svorio metimo paieškos terminu, bet ir buvo plačiai aprašytas apžvalginiame straipsnyje žurnale „The New England Journal of Medicine”.
Tinkamai atliekamas protarpinis badavimas gali suteikti didelę naudą sveikatai, įskaitant svorio mažinimą, 2 tipo diabeto atstatymą ir daugelį kitų dalykų.
Kas yra protarpinis badavimas?
Pertraukiamas badavimas – ar tai nėra badavimas?
Koks jūsų pagrindinis sveikatos tikslas?
- Numesti svorio
- Puikiai jaustis
Ne. Pasninkavimas nuo badavimo skiriasi vienu esminiu dalyku: kontrole. Badavimas – tai priverstinis maisto nebuvimas ilgą laiką. Tai gali sukelti dideles kančias ar net mirtį.
Jis nėra nei sąmoningas, nei kontroliuojamas.
Kita vertus, badavimas yra savanoriškas maisto vengimas dėl dvasinių, sveikatos ar kitų priežasčių. Jį atlieka žmogus, kuris neturi per mažo svorio ir turi pakankamai sukauptų kūno riebalų, kad galėtų pragyventi. Teisingai atliekamas, pasninkas neturėtų sukelti kančių ir tikrai niekada mirties.
Maistas yra lengvai prieinamas, bet jūs nusprendžiate jo nevalgyti. Tai gali būti bet koks laikotarpis – nuo kelių valandų iki kelių dienų arba, prižiūrint gydytojui, net savaitės ar ilgesnis. Pasninką galite pradėti bet kuriuo pasirinktu laiku, taip pat galite jį nutraukti savo nuožiūra.
Visą laiką, kai nevalgote, pasninkaujate su pertraukomis.
Pavyzdžiui, galite pasninkauti nuo vakarienės iki kitos dienos pusryčių, t. y. maždaug 12-14 valandų. Šia prasme protarpinis pasninkas turėtų būti laikomas kasdienio gyvenimo dalimi.
Panagrinėkite terminą „pasninko pertrauka”. Tai reiškia valgį, kuris nutraukia pasninką – tai daroma kasdien.
Užuot tai buvusi kokia nors žiauri ir neįprasta bausmė, anglų kalba netiesiogiai pripažįsta, kad pasninkauti reikia kasdien, net jei tai trunka trumpai.
Protarpinis pasninkas nėra kažkas neįprasto, bet kasdienio, normalaus gyvenimo dalis. Tai, ko gero, seniausia ir galingiausia įsivaizduojama dietinė priemonė.
Vis dėlto kažkodėl nepastebėjome jo galios ir nepastebėjome jo terapinio potencialo.
Išmokę tinkamai pasninkauti, turime galimybę rinktis, ar ja naudotis, ar ne.
Norėdami pradėti, žiūrėkite trumpą vaizdo įrašą apie protarpinį badavimą arba skaitykite toliau.
Pertraukiamas badavimas siekiant numesti svorioValgymo ir badavimo derinimas
Pertraukiamasis badavimas iš esmės tiesiog leidžia organizmui panaudoti sukauptą energiją deginant riebalų perteklių.
Svarbu suvokti, kad tai yra normalu, ir žmonės evoliucionavo taip, kad galėtų badauti trumpiau – kelias valandas ar dienas – be žalingų pasekmių sveikatai.
Kūno riebalai – tai tik sukaupta maisto energija. Jei nevalgysite, organizmas tiesiog „suvalgys” savo riebalus energijai gauti.
Gyvenimas susijęs su pusiausvyra. Gera ir bloga, yin ir yang. Tas pats galioja valgymui ir badavimui. Juk pasninkavimas yra tiesiog antroji valgymo pusė. Jei nevalgote, badaujate.
Štai kaip tai veikia:
Kai valgome, suvalgome daugiau maisto energijos, nei galime iš karto panaudoti. Dalis šios energijos turi būti sukaupta vėlesniam naudojimui. Insulinas yra pagrindinis hormonas, dalyvaujantis kaupiant maisto energiją.
DD+ NARYSTĖ
Neturite laiko gaminti maistą?
Ne bėda!
Suprantame, koks brangus yra jūsų laikas. Naudodamiesi mūsų greitais ir paprastais mažai angliavandenių turinčių patiekalų planais, galite per kelias minutes pasigaminti sveikų ir skanių patiekalų.
Gaukite mano valgymo planą
Sužinokite daugiau
greitasis mp
Valgant padidėja insulino kiekis, kuris padeda kaupti energijos perteklių dviem skirtingais būdais. Angliavandeniai suskaidomi į atskirus gliukozės (cukraus) vienetus, kurie gali susijungti į ilgas grandines ir sudaryti glikogeną, kuris vėliau saugomas kepenyse arba raumenyse.
9
Tačiau angliavandenių saugojimo vieta yra labai ribota, o kai ji pasiekiama, kepenys gliukozės perteklių pradeda paversti riebalais. Šis procesas vadinamas de-novo lipogeneze (pažodžiui reiškia „naujų riebalų gamyba”).
10
Dalis šių naujai sukurtų riebalų saugoma kepenyse, tačiau didžioji jų dalis iškeliauja į kitas kūno riebalų sankaupas. Nors šis procesas yra sudėtingesnis, tačiau riebalų, kuriuos galima sukurti, kiekis beveik neribojamas.
Taigi mūsų organizme egzistuoja dvi viena kitą papildančios maisto energijos kaupimo sistemos. Viena iš jų yra lengvai pasiekiama, bet turi ribotą saugojimo erdvę (glikogenas), o kita – sunkiau pasiekiama, bet turi beveik neribotą saugojimo erdvę (kūno riebalai).
Kai nevalgome, procesas vyksta atvirkščiai. Insulino kiekis sumažėja, o tai signalizuoja organizmui, kad jis turi pradėti deginti sukauptą energiją, nes jos nebegaus su maistu. Gliukozės kiekis kraujyje sumažėja, todėl dabar organizmas turi ištraukti gliukozę iš saugyklų, kad ją sudegintų energijai gauti.
Glikogenas yra lengviausiai prieinamas energijos šaltinis. Jis suskaidomas į gliukozės molekules, kad suteiktų energijos kitoms organizmo ląstelėms. Tai gali suteikti pakankamai energijos daugeliui organizmo poreikių 24-36 valandas. Vėliau organizmas pirmiausia energijai gauti skaido riebalus.
11
Taigi organizmas iš tikrųjų egzistuoja tik dviejose būsenose – maitinimosi ir badavimo. Arba kaupiame maisto energiją (didėja atsargos), arba deginame sukauptą energiją (mažėja atsargos). Arba viena, arba kita. Jei valgymas ir badavimas yra subalansuoti, grynojo svorio pokyčių neturėtų būti.
Jei pradedame valgyti tą pačią minutę, kai tik atsikeliame iš lovos, ir nesustojame, kol einame miegoti, beveik visą laiką praleidžiame maitinimosi būsenoje. Ilgainiui galime priaugti svorio, nes organizmas neturėjo laiko sudeginti sukauptos maisto energijos.
12
Norint atkurti pusiausvyrą arba numesti svorio, gali tekti tiesiog padidinti laiko, skirto maisto energijai deginti, kiekį.
13
Tai – protarpinis badavimas.
Iš esmės protarpinis badavimas leidžia organizmui panaudoti sukauptą energiją. Svarbu suprasti, kad tame nėra nieko blogo. Taip yra sukurtas mūsų kūnas. Taip elgiasi šunys, katės, liūtai ir lokiai. Taip elgiasi ir žmonės.
Jei valgote kas trečią valandą, kaip dažnai rekomenduojama, jūsų kūnas nuolat naudos gaunamą maisto energiją. Jam gali neprireikti deginti daug kūno riebalų, jei apskritai jų reikia. Gali būti, kad jūs tiesiog kaupiate riebalus.
14
Jūsų kūnas gali juos taupyti tam laikui, kai nebus ko valgyti.
Jei taip atsitinka, jums trūksta pusiausvyros. Jums trūksta protarpinio badavimo.