Dual citizenship Lithuania — tai tema, kuri jau daugelį metų kelia intensyvias diskusijas tiek politiniu, tiek visuomeniniu lygmeniu. Daugelis lietuvių, išvykusių gyventi į užsienį, dažnai susiduria su dilema: ar įgyti kitos šalies pilietybę ir prarasti Lietuvos, ar likti tik Lietuvos piliečiu, net jei tai riboja jų teises ir galimybes užsienyje. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip šiuo metu yra reglamentuojama dviguba pilietybė Lietuvoje, kokia jos istorija, ką rodo tarptautinė praktika ir kokie pokyčiai galimi ateityje.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos požiūris
Pagal dabartinę Lietuvos Respublikos Konstitucijos redakciją, dviguba pilietybė laikoma išimtimi. Konstitucijos 12 straipsnis teigia, kad „išskyrus įstatymo numatytus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“ Tai reiškia, kad dvigubos pilietybės atvejai leidžiami tik labai ribotais atvejais, kurie apibrėžiami Pilietybės įstatyme.
Dabartinis Pilietybės įstatymas
Pagal šiuo metu galiojantį Pilietybės įstatymą, dual citizenship Lithuania leidžiama šiais atvejais:
Asmenims, kurie gimė užsienyje ir įgijo kitą pilietybę gimimo metu, bet turėjo teisę į Lietuvos pilietybę;
Asmenims, kurie emigravo iki 1990 m. kovo 11 d.;
Asmenims, kurie neteko Lietuvos pilietybės dėl prievartinio SSRS ar nacistinės Vokietijos pilietybės suteikimo;
Vaikams, kurių tėvai turi skirtingas pilietybes.
Tačiau asmenys, kurie sąmoningai įgijo kitos šalies pilietybę, paprastai netenka Lietuvos pilietybės, nebent patenka į aukščiau nurodytas išimtis.
Referendumas 2019 m.
2019 m. Lietuvoje buvo surengtas referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, siekiant išplėsti galimybę turėti dvigubą pilietybę. Nors daugiau kaip 70% balsavusių pasisakė už, referendumas nebuvo laikomas įvykusiu, nes balsų skaičius nesiekė būtinų 50% nuo visų rinkimų teisę turinčių piliečių. Tai parodė, kad nors visuomenės palaikymas yra, teisinės sąlygos šiam pakeitimui įgyvendinti — itin sudėtingos.
Tarptautinė praktika
Daugelis Europos valstybių, tokių kaip Airija, Italija, Prancūzija ar Lenkija, leidžia turėti dvigubą pilietybę be didesnių apribojimų. Tai dažnai vertinama kaip būdas stiprinti ryšį su diaspora, skatinti grįžimą į tėvynę ar dalyvavimą šalies gyvenime. Lietuva, savo ruožtu, laikosi daug konservatyvesnės pozicijos, kuri dažnai kritikuojama kaip nesuderinama su globalizacijos realijomis.
Ekonominis ir kultūrinis poveikis
Dvigubos pilietybės apribojimai turi tiesioginį poveikį ne tik individualiems asmenims, bet ir visai valstybei. Lietuvos diaspora yra plati ir įvairi — nuo Airijos ir Didžiosios Britanijos iki JAV, Kanados ar Australijos. Dauguma emigrantų yra aktyvūs bendruomenių nariai, tačiau jiems ribojamos galimybės dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime, investuoti ar net paprasčiausiai grįžti į tėvynę kaip visaverčiams piliečiams.
Politinių partijų pozicijos
Skirtingos Lietuvos politinės partijos turi skirtingas nuomones šiuo klausimu. Liberalios jėgos palaiko platesnį dual citizenship Lithuania modelį, tuo tarpu konservatyvios partijos dažnai remiasi suverenumo ir saugumo argumentais. Tačiau vis dažniau net ir skeptiškos partijos pripažįsta, kad esama sistema neatitinka XXI a. realijų.
Galimi pokyčiai ateityje
Atsižvelgiant į augantį spaudimą iš diasporos, didėjantį visuomenės palaikymą bei tarptautinius pavyzdžius, galima tikėtis, kad tema dual citizenship Lithuania ir toliau išliks politinėje darbotvarkėje. Galimi tolimesni bandymai keisti Konstituciją, o galbūt — rasti alternatyvius būdus (pvz., per Pilietybės įstatymo išplėtimą) suteikti daugiau lankstumo.
Išvados
Dviguba pilietybė Lietuvoje — tai daugiasluoksnė problema, apimanti teisinius, kultūrinius, politinius ir ekonominius aspektus. Nors šiuo metu dual citizenship Lithuania įmanoma tik labai ribotais atvejais, visuomenės nuotaikos rodo aiškų judėjimą link platesnio pripažinimo. Ši tema tampa vis aktualesnė globalizuotame pasaulyje, kuriame tautinė tapatybė vis dažniau egzistuoja ne vienašališkai, o daugiapakopėje erdvėje.