Galvodami apie vegetariškos dietos pranašumus, dažnai tai susiejame su savo kūno sveikata. Gydytojai ir medicinos tyrėjai aprašė šiuos privalumus ir rekomendavo vegetarizmą, kad sumažintų ligas ir prisidėtų prie mūsų sveikatos ir sveikatingumo. Kartu su fizinės gerovės gerinimu, vegetarizmas taip pat turi naudos mūsų protui ir sielai.
Per visą istoriją daugelis žmonių priėmė augalinę dietą ne tik dėl savo fizinės sveikatos. Dėl medicinos mokslo pažangos dietos poveikis mūsų organizmui buvo moksliškai įrodytas visai neseniai. Be mokslinių įrodymų, kodėl žmonės per amžius tapo vegetarais? Ar yra kitų priežasčių, be kūno sveikatos, būti vegetarais?
Vegetarų visata yra apgyvendinta dvasiškai apsišvietę žmonės. Filosofai, mąstytojai, rašytojai, piliečių lyderiai ir humanitarai per visą istoriją taip pat laikėsi vegetariškos dietos. Daugelis sportininkų tapo vegetarais ir pelnė pripažinimą už puikų pasirodymą. Ką jie žinojo apie vegetarišką mitybą, kuri taip pat gali suteikti mums apmąstymų?
Stebėti nesmurtą
Vegetarizmas atitinka nesmurto gyvenimą. Daugelis tikėjimo tradicijų moko bendro principo – nežudyk. Auksinė taisyklė ragina mus daryti kitiems taip, kaip norėtume, kad kiti darytų mums. Jei tai pritaikysime savo gyvenime, tai reiškia, kad nenorėtume žudyti kitų.
Mums reikia tik pažvelgti į gyvūnus – pavyzdžiui, kalakutą, karvę ar vištieną, paskerstą maistui, ar žuvį, sugautą ant žvejybos kabliuko, besiverčiančią iš skausmo, kad suvoktume kančias, kurias jie patiria vykdydami šiuos smurtinius veiksmus. Jei taikytume auksinę taisyklę, tikrai žinotume, kad nenorėtume, kad tai būtų padaryta mums.
Yra manančių, kad gyvūnai, paukščiai ir žuvys nėra sąmoningi. Tačiau pagalvokite apie tuos, kuriems priklauso augintinis, pavyzdžiui, šuo ar katė. Jie elgiasi su gyvūnu taip, lyg jis būtų šeimos narys. Žemesniosios gyvenimo formos gali neturėti galimybių pažinti save, kaip tai daro žmonės, tačiau jos tikrai atitinka mokslinę kvalifikaciją pagal gyvų formų rubriką – jos auga, kvėpuoja, valgo ir dauginasi. Jie taip pat jaučia skausmą. Jei nesame smurtaujantys, negalime pakęsti matydami bet kokią skaudančią būtybę, nesvarbu, ar tai būtų žmogus, ar gyvūnas, ir norime užtikrinti, kad nesame to skausmo sukėlėjai.
Puikus menininkas Leonardo da Vinci buvo vegetaras, turėjęs didžiulę atjautą. Kaskart, kai pamatė narvelyje esantį paukštį, jis sumokėjo savininkui už narvą ir paukštį. Tada jis atidarė narvo duris ir stebėjo, kaip džiaugsmingas paukštis pakyla į laisvę. Nesmurtas pripažįsta, kad visi gyvūnai ir visi žmonės yra Dievo vaikai. Tie, kurie eina į vidų per meditaciją, supranta, kad mumyse spindinti Kūrėjo šviesa yra ta pati šviesa, šviečianti visose gyvybės formose.
Mes esame tai, ką mes valgome
Kita dvasinė vegetaro priežastis yra vengti žeminti savo dvasinę sąmonę gyvūnų sunaikinamomis vibracijomis. Valgydami gyvūną, mes padarome tą gyvūną savimi. Mes praryjame ne tik gyvūno kūną, bet ir to gyvūno vibracijas bei jų hormonus.
Pagalvokite apie baimę, kurią gyvūnas jaus pasibaigus savo gyvenimui, uždarytas į narvą ir su juo bus elgiamasi netinkamai, o paskui einant į skerdyklą. Pagalvokite apie didžiulę baimę ir paniką, kurią gyvūnai patiria jį nužudant. Mes žinome, kad patyrus baimę, kortizolio ir adrenalino hormonai išsiskiria mūsų kūne. Jie mus veikia, kai kūnas patiria stresą ir sugadina kūno funkcijas. Skerdžiame gyvulyje lieka kortizolio ir adrenalino hormonai, o valgant tą gyvūną jie tampa mūsų dalimi.
Kai romėnų poetas Seneca, sužinojęs apie Pitagoro mokymą, tapo vegetaru, pakeitimą rado laimingu ir nustebino, kad jo „protas tapo budresnis ir labiau apsišvietęs“. Albertas Einšteinas, puikus fizikas, buvo taip įsitikinęs vegetariškos dietos poveikiu mūsų prigimčiai, kad, jo manymu, vegetarizmas padėtų labai pagerinti žmogaus būklę.
Meilė visiems
Meilė visiems apima visas gyvybės formas, įskaitant vabzdžius, roplius, žuvis, paukščius ir žinduolius. Mylėti viską apima mylėti visą kūrybą. Meilės visiems principas įkvėpė skirtingų tikėjimų steigėjus laikytis vegetariškos dietos, nes jie pripažino, kad gyvūnai yra mūsų jaunesnieji Dievo broliai ir seserys.
Šiuo tikslu yra nuostabus anekdotas iš Šv. Pranciškaus Asyžiečio gyvenimo. Vieną dieną jis pamatė vyrą, ant pečių nešantį du ėriukus. Šventasis Pranciškus jo paklausė, ką jis daro su ėriukais. Kai vyras atsakė, kad veža juos į turgų parduoti į skerdyklą, Šv. Pranciškaus širdį užpildė atjauta gyvūnams. Teigiama, kad jis apsikeitė kailiu, kurį vilkėjo mainais į ėriukus, ir atidavė gyvūnus draugo globai, nurodydamas prižiūrėti ėriukų gerovę ir jų niekaip nežudyti ar jiems pakenkti.
Panašiai turime mylėti ir rūpintis visais Dievo kūriniais. Turime atverti savo širdį, kad meilėje apimtų visas gyvenimo formas, net ir žemesnes.
Tarnauja aplinkai ir planetai
Vegetariška mityba palaiko rūpestį gyvūnais ir meilę jiems bei geresnį žemės išteklių naudojimą, reikalingą šiandieninei žmonijai išlaikyti ir palikuonims.
Žodis ekologija apima pagrindinį žodį oikos, reiškiantį „namai“. Ekologai visą planetą laiko mūsų namais. Kaip mes nenorime išmesti namo, teršti geriamojo vandens, užgniaužti savo vaikus kenksmingomis dujomis ar sunaikinti mūsų namams išlaikyti reikalingus išteklius, kodėl mes norėtume tai padaryti savo visuotiniams namams, žemei?
Kalbant apie žemės išteklių išsaugojimą per vegetarišką mitybą, mokslininkai paaiškino, kad grūdai, reikalingi vienai karvei paskersti, kad būtų paskersta maistui, galėtų būti šeriami daug kartų tiek žmonių. Žvelgiant į žemę ir didėjantį gyventojų skaičių, vegetariška mityba leidžia efektyviau naudoti mūsų išteklius. Tai yra nesavanaudiškos paslaugos aplinkai ir planetai teikimo forma, nes daugiau žmonių gali būti pamaitinti dabar ir ateityje.
Meditacijos nauda
Viena iš dvasinių priežasčių būti vegetarais yra sustiprinti meditaciją. Medituojant, jei norime patirti save kaip sielą, vegetariška mityba pagreitina mūsų pažangą. Norėdami patekti į šviesos ir meilės sferą, turime išsiugdyti etines dorybes. Mes turime turėti širdies tyrumą, kuriuo galėtume patirti Kūrėją. Laikydamiesi šios dietos, mes ugdome smurtą, meilę ir tarnavimą kitoms gyvenimo formoms.
Dvasingumas yra susijęs ne tik su mūsų pačių vidiniu vystymusi, bet ir su gyvenimo būdu, kuriame mes mylime ir rūpinamės visu kūrybos gyvenimu. Dvasingumas susijęs su mūsų priartinimu prie tikrojo mūsų prigimties, tikrojo Aš, kuris yra vienas su Dievu. Kaip Dievas yra meilė, kelias atgal į Dievą taip pat eina per meilę. Kai mylime visus žmones ir visas gyvenimo formas, mes grįžtame pas Dievą. Tie, kuriems sekėsi dvasiniame kelyje, žino, kad vegetarizmas padeda meditacijai ir dvasinei pažangai. Suvokę dieviškumą, kuris pagyvina visas formas mūsų planetoje, skleisime taiką ir meilę, kad ir kur eitume.
Ištraukta ir perspausdinta Sant Rajinder Singh Ji („Radiance Publishers 2011“) „Vegetarinė mityba: septyni dvasinės vegetarizmo priežastys“.
Jei norite sužinoti daugiau apie dvasinę sveikatą ir savijautą, žiūrėkite šį mintį keliantį interviu su Renee Mehrra, kuris bendrauja su visame pasaulyje žinomu dvasiniu mokytoju Sant Rajinder Singh Ji Maharaj apie dvasinės sveikatos integravimo į mūsų gyvenimą svarbą.. Jūsų sveikata svarbu su Sant Rajinder Singh Ji Maharaj. Jūsų sveikata yra svarbi yra novatoriška sveikatos serija, kurioje ekspertai teikia gilias įžvalgas apie kritinius visuomenės sveikatos klausimus.