Paskola be oficialių pajamų dažnai domina žmones, kurių pajamos nėra gaunamos pagal įprastą darbo sutartį. Tai gali būti individuali veikla, autoriniai atlyginimai, nuomos pajamos, pensija ar kiti teisėti pinigų šaltiniai. Tačiau tokia paskola neturėtų būti suprantama kaip finansavimas, suteikiamas visiškai nevertinant žmogaus mokumo. Kreditoriui svarbu suprasti, iš kur atsiranda pajamos, ar jos yra pakankamai stabilios ir ar paskolos gavėjas galės reguliariai mokėti įmokas.
Finansera savo informacijoje apie paskolas nedirbantiems nurodo, kad oficialaus darbo nebuvimas nebūtinai reiškia visišką finansavimo galimybių nebuvimą, jei žmogus gali pagrįsti kitus mokumo šaltinius. Vis dėlto tokiose situacijose vertinimas gali būti griežtesnis. Prieš teikiant paraišką verta pasiruošti informaciją apie gaunamas pajamas ir jų reguliarumą. Kuo aiškiau galima parodyti realų pinigų srautą, tuo lengviau objektyviai įvertinti, ar naujas įsipareigojimas apskritai yra tvarus.
Svarbu atskirti pajamų nebuvimą nuo netradicinio jų pobūdžio. Jei žmogus neturi darbo, bet gauna pensiją ar stabilias individualios veiklos pajamas, situacija skiriasi nuo atvejo, kai pinigų šaltinis yra visiškai neprognozuojamas. Todėl prieš skolinantis verta suskaičiuoti ne tik vidutines pajamas, bet ir konservatyvesnį scenarijų. Jei vieną mėnesį gaunama gerokai mažiau, paskolos įmoka vis tiek turės būti sumokėta. Būtent toks vertinimas leidžia išvengti pernelyg optimistinio sprendimo.
Dar viena svarbi aplinkybė – jau turimi įsipareigojimai. Net ir pakankamos pajamos gali būti nepakankamos naujai paskolai, jei didelę jų dalį sudaro ankstesni kreditai, lizingas ar kitos prievolės. Todėl prieš teikiant paraišką verta sudaryti visų mėnesinių mokėjimų sąrašą ir įvertinti, kiek lėšų lieka būtinoms išlaidoms. Naujas kreditas neturėtų būti naudojamas nuolatiniam biudžeto deficitui dengti, nes tokiu atveju skola gali tapti pasikartojančiu sprendimu, o ne vienkartine pagalba.
Galiausiai reikėtų atsargiai vertinti pasiūlymus, kuriuose žadama paskola visiškai neatsižvelgiant į pajamas ar finansinę padėtį. Skolinantis svarbu žinoti ne tik galimą sumą, bet ir bendrą grąžintiną kainą, terminą bei visas sutarties sąlygas. Jei pajamos yra nestandartinės, tai nėra priežastis ignoruoti atsakingo skolinimosi principus. Priešingai – kuo mažiau įprastas pajamų šaltinis, tuo svarbiau turėti aiškų biudžetą, dokumentus ir realų planą, iš ko bus mokamos įmokos. Jeigu pajamos gaunamos iš kelių šaltinių, verta saugoti dokumentus, kurie padeda parodyti jų kilmę ir reguliarumą. Tai gali būti pajamų deklaracijos, sąskaitų išrašai ar kiti teisėti pajamų įrodymai. Svarbu ir tai, kad pateikiama informacija būtų tiksli. Bandymas nuslėpti kitus įsipareigojimus ar nurodyti didesnes pajamas gali ne padėti, o apsunkinti vertinimą. Be to, prieš skolinantis verta turėti bent nedidelį rezervą nenumatytoms išlaidoms. Jei vieną mėnesį pajamos sumažėja, toks rezervas gali padėti išvengti vėlavimo ir papildomos finansinės įtampos. Jei pajamos gaunamos nereguliariai, naudinga skaičiuoti pagal atsargesnį scenarijų, o ne pagal geriausią mėnesį. Taip aiškiau matyti, ar įmoka išliktų pakeliama ir sumažėjus pajamoms. Tokia praktika padeda išvengti per didelio finansinio įsipareigojimo. Taip pat svarbu nepainioti oficialių pajamų nebuvimo su visišku pajamų nebuvimu. Kiekviena situacija gali būti vertinama skirtingai, todėl svarbu pateikti tiksliai pagrindžiamą informaciją. Tokiu atveju sprendimą verta priimti tik tada, kai aišku, kaip bus vykdomos būsimos įmokos.